/ru/
зацеплять; быть в силах, мочь; įkabindamas: kiek įkabindamas
/en/
1. fasten ; hook; 2. (įstengti): bėgo kiek įkabindamas he ran with all his might arba with might and main;3. penktą dešimtį į. be past forty
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įkabinu | įkabinau | įkabindavau | įkabinsiu |
| 2p.sg. | įkabini | įkabinai | įkabindavai | įkabinsi |
| 3p.sg. | įkabina | įkabino | įkabindavo | įkabins |
| 1p.pl. | įkabinam, įkabiname | įkabinom, įkabinome | įkabindavom, įkabindavome | įkabinsim, įkabinsime |
| 2p.pl. | įkabinate, įkabinat | įkabinote, įkabinot | įkabindavot, įkabindavote | įkabinsit, įkabinsite |
| 3p.pl. | įkabina | įkabino | įkabindavo | įkabins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įkabinčiau | įkabintume, įkabintumėme, įkabintumėm |
| 2p. | įkabintumei, įkabintum | įkabintumėt, įkabintumėte |
| 3p. | įkabintų | įkabintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įkabinkim, įkabinkime | |
| 2p. | įkabink, įkabinki | įkabinkite, įkabinkit |
| 3p. | teįkabinie, teįkabina | teįkabina, teįkabinie |