|
|
|
|
литовский словарь / sudrūtėti | |
sudrūtė́ti (sudrūtė́ja, sudrūtė́jo)
1. потолстеть [растолстеть]/толстеть; утолститься/утолщаться;
2. окрепнуть/крепнуть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sudrūtėju | sudrūtėjau | sudrūtėdavau | sudrūtėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sudrūtėji | sudrūtėjai | sudrūtėdavai | sudrūtėsi |
|---|
| 3p.sg. | sudrūtėja | sudrūtėjo | sudrūtėdavo | sudrūtės |
|---|
| 1p.pl. | sudrūtėjame, sudrūtėjam | sudrūtėjom, sudrūtėjome | sudrūtėdavom, sudrūtėdavome | sudrūtėsim, sudrūtėsime |
|---|
| 2p.pl. | sudrūtėjate, sudrūtėjat | sudrūtėjote, sudrūtėjot | sudrūtėdavote, sudrūtėdavot | sudrūtėsite, sudrūtėsit |
|---|
| 3p.pl. | sudrūtėja | sudrūtėjo | sudrūtėdavo | sudrūtės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sudrūtėčiau | sudrūtėtumėm, sudrūtėtumėme, sudrūtėtume |
|---|
| 2p. | sudrūtėtumei, sudrūtėtum | sudrūtėtumėt, sudrūtėtumėte |
|---|
| 3p. | sudrūtėtų | sudrūtėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sudrūtėkim, sudrūtėkime |
|---|
| 2p. | sudrūtėk, sudrūtėki | sudrūtėkite, sudrūtėkit |
|---|
| 3p. | tesudrūtėja, tesudrūtėjie | tesudrūtėja, tesudrūtėjie |
|---|
|
