/ru/
вернуть; возвращать
/de/
zurückgeben* vt, zurückerstatten vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sugrąžinu | sugrąžinau | sugrąžindavau | sugrąžinsiu |
| 2p.sg. | sugrąžini | sugrąžinai | sugrąžindavai | sugrąžinsi |
| 3p.sg. | sugrąžina | sugrąžino | sugrąžindavo | sugrąžins |
| 1p.pl. | sugrąžiname, sugrąžinam | sugrąžinom, sugrąžinome | sugrąžindavom, sugrąžindavome | sugrąžinsim, sugrąžinsime |
| 2p.pl. | sugrąžinat, sugrąžinate | sugrąžinote, sugrąžinot | sugrąžindavot, sugrąžindavote | sugrąžinsite, sugrąžinsit |
| 3p.pl. | sugrąžina | sugrąžino | sugrąžindavo | sugrąžins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugrąžinčiau | sugrąžintume, sugrąžintumėme, sugrąžintumėm |
| 2p. | sugrąžintumei, sugrąžintum | sugrąžintumėte, sugrąžintumėt |
| 3p. | sugrąžintų | sugrąžintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sugrąžinkime, sugrąžinkim | |
| 2p. | sugrąžink, sugrąžinki | sugrąžinkit, sugrąžinkite |
| 3p. | tesugrąžinie, tesugrąžina | tesugrąžinie, tesugrąžina |