/ru/
сразиться
/en/
(su) fight (smb); join battle (with)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susikaunu | susikoviau | susikaudavau | susikausiu |
| 2p.sg. | susikauni | susikovei | susikaudavai | susikausi |
| 3p.sg. | susikauna | susikovė | susikaudavo | susikaus |
| 1p.pl. | susikauname, susikaunam | susikovėme, susikovėm | susikaudavome | susikausime |
| 2p.pl. | susikaunate | susikovėt, susikovėte | susikaudavote | susikausite |
| 3p.pl. | susikauna | susikovė | susikaudavo | susikaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susikaučiau | susikautumėme, susikautume |
| 2p. | susikautumei, susikautum | susikautumėte |
| 3p. | susikautų | susikautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susikaukime, susikaukim | |
| 2p. | susikauk, susikauki | susikaukit, susikaukite |
| 3p. | tesusikaunie, tesusikauna | tesusikaunie, tesusikauna |