|
|
|
|
литовский словарь / šnektelėti | |
šnèktelėti (šnèktelėja, šnèktelėjo) поговорить/говорить немного, перемолвить слово;
š. pórą žõdžių — перемолвить слово [пару слов]
/en/
have a talk; talk (a little) (to); porą žodžių exchange a word (with)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | šnekteliu | | šnektelėdavau | šnektelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | šnekteli | | šnektelėdavai | šnektelėsi |
|---|
| 3p.sg. | šnekteli | | šnektelėdavo | šnektelės |
|---|
| 1p.pl. | šnektelime, šnektelim | | šnektelėdavome, šnektelėdavom | šnektelėsim, šnektelėsime |
|---|
| 2p.pl. | šnektelite, šnektelit | | šnektelėdavote, šnektelėdavot | šnektelėsit, šnektelėsite |
|---|
| 3p.pl. | šnekteli | | šnektelėdavo | šnektelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | šnektelėčiau | šnektelėtumėm, šnektelėtumėme, šnektelėtume |
|---|
| 2p. | šnektelėtumei, šnektelėtum | šnektelėtumėte, šnektelėtumėt |
|---|
| 3p. | šnektelėtų | šnektelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | šnektelėkime, šnektelėkim |
|---|
| 2p. | šnektelėki, šnektelėk | šnektelėkite, šnektelėkit |
|---|
| 3p. | tešnektelie, tešnekteli | tešnektelie, tešnekteli |
|---|
|
