/ru/
взнуздывать
/en/
bridle; į. arklį bridle a horse
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įžaboju | įžabojau | įžabodavau | įžabosiu |
| 2p.sg. | įžaboji | įžabojai | įžabodavai | įžabosi |
| 3p.sg. | įžaboja | įžabojo | įžabodavo | įžabos |
| 1p.pl. | įžabojame, įžabojam | įžabojome, įžabojom | įžabodavome, įžabodavom | įžabosim, įžabosime |
| 2p.pl. | įžabojat, įžabojate | įžabojot, įžabojote | įžabodavot, įžabodavote | įžabosite, įžabosit |
| 3p.pl. | įžaboja | įžabojo | įžabodavo | įžabos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įžabočiau | įžabotume, įžabotumėme, įžabotumėm |
| 2p. | įžabotum, įžabotumei | įžabotumėte, įžabotumėt |
| 3p. | įžabotų | įžabotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įžabokime, įžabokim | |
| 2p. | įžabok, įžaboki | įžabokit, įžabokite |
| 3p. | teįžaboja, teįžabojie | teįžaboja, teįžabojie |