|
|
|
|
литовский словарь / sutrukti | |
sutrùkti (sutruñka, sutrùko) (sugaišti, užtrukti) задержаться/задерживаться; замешкаться;
s. svečiuosè — задержаться в гостях
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sutrunku | sutrukau | sutrukdavau | sutruksiu |
|---|
| 2p.sg. | sutrunki | sutrukai | sutrukdavai | sutruksi |
|---|
| 3p.sg. | sutrunka | sutruko | sutrukdavo | sutruks |
|---|
| 1p.pl. | sutrunkame, sutrunkam | sutrukome, sutrukom | sutrukdavome, sutrukdavom | sutruksim, sutruksime |
|---|
| 2p.pl. | sutrunkat, sutrunkate | sutrukot, sutrukote | sutrukdavot, sutrukdavote | sutruksit, sutruksite |
|---|
| 3p.pl. | sutrunka | sutruko | sutrukdavo | sutruks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sutrukčiau | sutruktumėme, sutruktumėm, sutruktume |
|---|
| 2p. | sutruktum, sutruktumei | sutruktumėte, sutruktumėt |
|---|
| 3p. | sutruktų | sutruktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sutrukime, sutrukim |
|---|
| 2p. | sutruk, sutruki | sutrukit, sutrukite |
|---|
| 3p. | tesutrunkie, tesutrunka | tesutrunka, tesutrunkie |
|---|
|
