/en/
1. (mokėti susišnekėti) understand each other; mes negalėjome s. we could not make ourselves understood; jie lietuviškai susikalba they speak Lithuanian;2. (susitarti) come to an understanding (with); agree (with), arrange (things) (with)
/de/
sich verständigen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susikalbu | susikalbėjau | susikalbėdavau | susikalbėsiu |
| 2p.sg. | susikalbi | susikalbėjai | susikalbėdavai | susikalbėsi |
| 3p.sg. | susikalba | susikalbėjo | susikalbėdavo | susikalbės |
| 1p.pl. | susikalbam, susikalbame | susikalbėjome, susikalbėjom | susikalbėdavome | susikalbėsime |
| 2p.pl. | susikalbate | susikalbėjot, susikalbėjote | susikalbėdavote | susikalbėsite |
| 3p.pl. | susikalba | susikalbėjo | susikalbėdavo | susikalbės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susikalbėčiau | susikalbėtume, susikalbėtumėme |
| 2p. | susikalbėtumei, susikalbėtum | susikalbėtumėte |
| 3p. | susikalbėtų | susikalbėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susikalbėkime, susikalbėkim | |
| 2p. | susikalbėk, susikalbėki | susikalbėkit, susikalbėkite |
| 3p. | tesusikalbie, tesusikalba | tesusikalba, tesusikalbie |