/ru/
избаловать; опорожнять
/en/
1. (ištuštinti) empty; (išgerti) toss off (at a draught) 2. spoil.
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išdykinu | išdykinau | išdykindavau | išdykinsiu |
| 2p.sg. | išdykini | išdykinai | išdykindavai | išdykinsi |
| 3p.sg. | išdykina | išdykino | išdykindavo | išdykins |
| 1p.pl. | išdykiname, išdykinam | išdykinom, išdykinome | išdykindavome, išdykindavom | išdykinsim, išdykinsime |
| 2p.pl. | išdykinat, išdykinate | išdykinote, išdykinot | išdykindavot, išdykindavote | išdykinsit, išdykinsite |
| 3p.pl. | išdykina | išdykino | išdykindavo | išdykins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išdykinčiau | išdykintumėm, išdykintume, išdykintumėme |
| 2p. | išdykintum, išdykintumei | išdykintumėt, išdykintumėte |
| 3p. | išdykintų | išdykintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išdykinkime, išdykinkim | |
| 2p. | išdykinki, išdykink | išdykinkit, išdykinkite |
| 3p. | teišdykinie, teišdykina | teišdykinie, teišdykina |