/ru/
шепнуть
/en/
give a whisper.
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | kušteliu | kuštelėjau | kuštelėdavau | kuštelėsiu |
| 2p.sg. | kušteli | kuštelėjai | kuštelėdavai | kuštelėsi |
| 3p.sg. | kušteli | kuštelėjo | kuštelėdavo | kuštelės |
| 1p.pl. | kuštelime, kuštelim | kuštelėjom, kuštelėjome | kuštelėdavome, kuštelėdavom | kuštelėsim, kuštelėsime |
| 2p.pl. | kuštelite, kuštelit | kuštelėjot, kuštelėjote | kuštelėdavote, kuštelėdavot | kuštelėsit, kuštelėsite |
| 3p.pl. | kušteli | kuštelėjo | kuštelėdavo | kuštelės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kuštelėčiau | kuštelėtumėme, kuštelėtume, kuštelėtumėm |
| 2p. | kuštelėtumei, kuštelėtum | kuštelėtumėt, kuštelėtumėte |
| 3p. | kuštelėtų | kuštelėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | kuštelėkim, kuštelėkime | |
| 2p. | kuštelėk, kuštelėki | kuštelėkite, kuštelėkit |
| 3p. | tekušteli, tekuštelie | tekuštelie, tekušteli |