|
|
|
|
литовский словарь / užplakti | |
užplàkti (ùžplaka, ùžplakė)
1. засечь/засекать, забить/забивать, застегать/застёгивать; задрать/задирать; запороть/запарывать;
u. negyvaĩ — засечь [забить] насмерть;
2. (užkniedyti) заклепать/заклёпывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užplaku | užplakiau | užplakdavau | užplaksiu |
|---|
| 2p.sg. | užplaki | užplakei | užplakdavai | užplaksi |
|---|
| 3p.sg. | užplaka | užplakė | užplakdavo | užplaks |
|---|
| 1p.pl. | užplakam, užplakame | užplakėm, užplakėme | užplakdavom, užplakdavome | užplaksime, užplaksim |
|---|
| 2p.pl. | užplakate, užplakat | užplakėt, užplakėte | užplakdavote, užplakdavot | užplaksit, užplaksite |
|---|
| 3p.pl. | užplaka | užplakė | užplakdavo | užplaks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užplakčiau | užplaktumėme, užplaktumėm, užplaktume |
|---|
| 2p. | užplaktumei, užplaktum | užplaktumėte, užplaktumėt |
|---|
| 3p. | užplaktų | užplaktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užplakim, užplakime |
|---|
| 2p. | užplak, užplaki | užplakit, užplakite |
|---|
| 3p. | teužplaka, teužplakie | teužplaka, teužplakie |
|---|
|
