|
|
|
|
литовский словарь / kaukinti | |
kaũkinti (kaũkina, kaũkino) prž. вызывать вой, заставлять выть
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | kaukinu | kaukinau | kaukindavau | kaukinsiu |
|---|
| 2p.sg. | kaukini | kaukinai | kaukindavai | kaukinsi |
|---|
| 3p.sg. | kaukina | kaukino | kaukindavo | kaukins |
|---|
| 1p.pl. | kaukiname, kaukinam | kaukinom, kaukinome | kaukindavome, kaukindavom | kaukinsime, kaukinsim |
|---|
| 2p.pl. | kaukinate, kaukinat | kaukinot, kaukinote | kaukindavote, kaukindavot | kaukinsit, kaukinsite |
|---|
| 3p.pl. | kaukina | kaukino | kaukindavo | kaukins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | kaukinčiau | kaukintumėm, kaukintume, kaukintumėme |
|---|
| 2p. | kaukintumei, kaukintum | kaukintumėte, kaukintumėt |
|---|
| 3p. | kaukintų | kaukintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | kaukinkim, kaukinkime |
|---|
| 2p. | kaukink, kaukinki | kaukinkite, kaukinkit |
|---|
| 3p. | tekaukina, tekaukinie | tekaukinie, tekaukina |
|---|
|
