/ru/
прикреплять; прицеплять; присоединять
/en/
(prijungti) attach, append; (pridėti) add
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikergiu | prikergiau | prikergdavau | prikergsiu |
| 2p.sg. | prikergi | prikergei | prikergdavai | prikergsi |
| 3p.sg. | prikergia | prikergė | prikergdavo | prikergs |
| 1p.pl. | prikergiam, prikergiame | prikergėme, prikergėm | prikergdavome, prikergdavom | prikergsime, prikergsim |
| 2p.pl. | prikergiate, prikergiat | prikergėt, prikergėte | prikergdavote, prikergdavot | prikergsite, prikergsit |
| 3p.pl. | prikergia | prikergė | prikergdavo | prikergs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikergčiau | prikergtumėme, prikergtumėm, prikergtume |
| 2p. | prikergtumei, prikergtum | prikergtumėt, prikergtumėte |
| 3p. | prikergtų | prikergtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikerkime, prikerkim | |
| 2p. | prikerk, prikerki | prikerkit, prikerkite |
| 3p. | teprikergia, teprikergie | teprikergie, teprikergia |