|
|
|
|
литовский словарь / išsitrenkti | |
išsitreñkti (išsitreñkia, išsìtrenkė) šnek. выйти/выходить [выехать/выезжать] со стуком;
gãlas žìno, kur̃ jìs išsìtrenkė — шут его знает, куда он укатил šnek.
/en/
clear off; beat it; galas žino, kur jis išsitrenkė deuce knows where he has cleared off
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsitrenku, išsitrenkiu | išsitrenkiau | išsitrenkdavau | išsitrenksiu |
|---|
| 2p.sg. | išsitrenki | išsitrenkei | išsitrenkdavai | išsitrenksi |
|---|
| 3p.sg. | išsitrenka, išsitrenkia | išsitrenkė | išsitrenkdavo | išsitrenks |
|---|
| 1p.pl. | išsitrenkiame, išsitrenkam, išsitrenkiam, išsitrenkame | išsitrenkėme, išsitrenkėm | išsitrenkdavome | išsitrenksime |
|---|
| 2p.pl. | išsitrenkate, išsitrenkiate | išsitrenkėt, išsitrenkėte | išsitrenkdavote | išsitrenksite |
|---|
| 3p.pl. | išsitrenkia, išsitrenka | išsitrenkė | išsitrenkdavo | išsitrenks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsitrenkčiau | išsitrenktumėme, išsitrenktume |
|---|
| 2p. | išsitrenktumei, išsitrenktum | išsitrenktumėte |
|---|
| 3p. | išsitrenktų | išsitrenktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsitrenkim, išsitrenkime |
|---|
| 2p. | išsitrenki, išsitrenk | išsitrenkit, išsitrenkite |
|---|
| 3p. | teišsitrenkia, teišsitrenkie, teišsitrenka | teišsitrenkie, teišsitrenkia, teišsitrenka |
|---|
|
