|
|
|
|
литовский словарь / užkelti | |
užkélti (ùžkelia, užkė́lė)
1. (užverti vartus) закрыть/закрывать;
2. поднять/поднимать;
u. dė̃žę añt aũkšto — поднять ящик на чердак;
3. взвалить/взваливать;
u. maĩšą añt pečių̃ — взвалить мешок на спину
/ru/
закрыть; закрывать; поднять; поднимать; поставить; взваливать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | užkeliu | užkėliau | užkeldavau | užkelsiu |
|---|
| 2p.sg. | užkeli | užkėlei | užkeldavai | užkelsi |
|---|
| 3p.sg. | užkelia | užkėlė | užkeldavo | užkels |
|---|
| 1p.pl. | užkeliame, užkeliam | užkėlėme, užkėlėm | užkeldavome, užkeldavom | užkelsime, užkelsim |
|---|
| 2p.pl. | užkeliat, užkeliate | užkėlėte, užkėlėt | užkeldavot, užkeldavote | užkelsit, užkelsite |
|---|
| 3p.pl. | užkelia | užkėlė | užkeldavo | užkels |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | užkelčiau | užkeltumėme, užkeltumėm, užkeltume |
|---|
| 2p. | užkeltumei, užkeltum | užkeltumėt, užkeltumėte |
|---|
| 3p. | užkeltų | užkeltų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | užkelkim, užkelkime |
|---|
| 2p. | užkelki, užkelk | užkelkite, užkelkit |
|---|
| 3p. | teužkelia, teužkelie | teužkelie, teužkelia |
|---|
|
