|
|
|
|
литовский словарь / atsigavėti | |
atsigavė́ti (atsìgavi, atsigavė́jo) — разговеться/разговляться
/ru/
разговеться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | atsigavėju | atsigavėjau | atsigavėdavau | atsigavėsiu |
|---|
| 2p.sg. | atsigavėji | atsigavėjai | atsigavėdavai | atsigavėsi |
|---|
| 3p.sg. | atsigavėja | atsigavėjo | atsigavėdavo | atsigavės |
|---|
| 1p.pl. | atsigavėjame, atsigavėjam | atsigavėjome, atsigavėjom | atsigavėdavome | atsigavėsime |
|---|
| 2p.pl. | atsigavėjate | atsigavėjote, atsigavėjot | atsigavėdavote | atsigavėsite |
|---|
| 3p.pl. | atsigavėja | atsigavėjo | atsigavėdavo | atsigavės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | atsigavėčiau | atsigavėtume, atsigavėtumėme |
|---|
| 2p. | atsigavėtum, atsigavėtumei | atsigavėtumėte |
|---|
| 3p. | atsigavėtų | atsigavėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | atsigavėkime, atsigavėkim |
|---|
| 2p. | atsigavėk, atsigavėki | atsigavėkite, atsigavėkit |
|---|
| 3p. | teatsigavėjie, teatsigavėja | teatsigavėja, teatsigavėjie |
|---|
|
