|
|
|
|
литовский словарь / išbruzdinti | |
išbrùzdinti (išbrùzdina, išbrùzdino) šnek.
1. вынести/выносить [вытащить/вытаскивать] с шумом;
2. выгнать/выгонять поспешно
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbruzdinu | išbruzdinau | išbruzdindavau | išbruzdinsiu |
|---|
| 2p.sg. | išbruzdini | išbruzdinai | išbruzdindavai | išbruzdinsi |
|---|
| 3p.sg. | išbruzdina | išbruzdino | išbruzdindavo | išbruzdins |
|---|
| 1p.pl. | išbruzdinam, išbruzdiname | išbruzdinom, išbruzdinome | išbruzdindavome, išbruzdindavom | išbruzdinsime, išbruzdinsim |
|---|
| 2p.pl. | išbruzdinate, išbruzdinat | išbruzdinot, išbruzdinote | išbruzdindavot, išbruzdindavote | išbruzdinsit, išbruzdinsite |
|---|
| 3p.pl. | išbruzdina | išbruzdino | išbruzdindavo | išbruzdins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbruzdinčiau | išbruzdintumėme, išbruzdintumėm, išbruzdintume |
|---|
| 2p. | išbruzdintumei, išbruzdintum | išbruzdintumėt, išbruzdintumėte |
|---|
| 3p. | išbruzdintų | išbruzdintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbruzdinkim, išbruzdinkime |
|---|
| 2p. | išbruzdink, išbruzdinki | išbruzdinkite, išbruzdinkit |
|---|
| 3p. | teišbruzdinie, teišbruzdina | teišbruzdinie, teišbruzdina |
|---|
|
