|
|
|
|
литовский словарь / pagriūti | |
pagriū́ti (pagriū̃va, pagriùvo) свалиться [повалиться] /валиться на землю; упасть/падать на землю;
jìs suklùpo ir̃ pagriùvo añt žẽmės — он споткнулся и упал на землю
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pagriūvu, pagriūnu | pagriuvau | pagriūdavau | pagriūsiu |
|---|
| 2p.sg. | pagriūni, pagriūvi | pagriuvai | pagriūdavai | pagriūsi |
|---|
| 3p.sg. | pagriūva, pagriūna | pagriuvo | pagriūdavo | pagrius |
|---|
| 1p.pl. | pagriūnam, pagriūvam, pagriūvame, pagriūname | pagriuvom, pagriuvome | pagriūdavom, pagriūdavome | pagriūsime, pagriūsim |
|---|
| 2p.pl. | pagriūnate, pagriūnat, pagriūvate, pagriūvat | pagriuvote, pagriuvot | pagriūdavote, pagriūdavot | pagriūsit, pagriūsite |
|---|
| 3p.pl. | pagriūna, pagriūva | pagriuvo | pagriūdavo | pagrius |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pagriūčiau | pagriūtume, pagriūtumėm, pagriūtumėme |
|---|
| 2p. | pagriūtumei, pagriūtum | pagriūtumėt, pagriūtumėte |
|---|
| 3p. | pagriūtų | pagriūtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pagriūkim, pagriūkime |
|---|
| 2p. | pagriūk, pagriūki | pagriūkite, pagriūkit |
|---|
| 3p. | tepagriūvie, tepagriūva, tepagriūna, tepagriūnie | tepagriūnie, tepagriūvie, tepagriūva, tepagriūna |
|---|
|
