|
|
|
|
литовский словарь / nuardyti | |
nuardýti (nuar̃do, nuar̃dė)
1. отпороть/отпаривать, спороть/спарывать;
n. apýkaklę — спороть воротник;
2. сорвать/срывать; сбить/ сбивать
/en/
(nuplėšti) rip off; (rankovę, apykaklę) unpick
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nuardau | nuardžiau | nuardydavau | nuardysiu |
|---|
| 2p.sg. | nuardai | nuardei | nuardydavai | nuardysi |
|---|
| 3p.sg. | nuardo | nuardė | nuardydavo | nuardys |
|---|
| 1p.pl. | nuardom, nuardome | nuardėme, nuardėm | nuardydavom, nuardydavome | nuardysime, nuardysim |
|---|
| 2p.pl. | nuardot, nuardote | nuardėt, nuardėte | nuardydavote, nuardydavot | nuardysit, nuardysite |
|---|
| 3p.pl. | nuardo | nuardė | nuardydavo | nuardys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nuardyčiau | nuardytume, nuardytumėm, nuardytumėme |
|---|
| 2p. | nuardytumei, nuardytum | nuardytumėte, nuardytumėt |
|---|
| 3p. | nuardytų | nuardytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nuardykim, nuardykime |
|---|
| 2p. | nuardyki, nuardyk | nuardykit, nuardykite |
|---|
| 3p. | tenuardo, tenuardai | tenuardai, tenuardo |
|---|
|
