|
|
|
|
литовский словарь / susivadinti | | susivadìnti (susivadìna, susivadìno) созвать/созывать к себе [у себя]
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susivadinu | susivadinau | susivadindavau | susivadinsiu |
|---|
| 2p.sg. | susivadini | susivadinai | susivadindavai | susivadinsi |
|---|
| 3p.sg. | susivadina | susivadino | susivadindavo | susivadins |
|---|
| 1p.pl. | susivadinam, susivadiname | susivadinom, susivadinome | susivadindavome | susivadinsime |
|---|
| 2p.pl. | susivadinate | susivadinote, susivadinot | susivadindavote | susivadinsite |
|---|
| 3p.pl. | susivadina | susivadino | susivadindavo | susivadins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susivadinčiau | susivadintume, susivadintumėme |
|---|
| 2p. | susivadintumei, susivadintum | susivadintumėte |
|---|
| 3p. | susivadintų | susivadintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susivadinkime, susivadinkim |
|---|
| 2p. | susivadink, susivadinki | susivadinkit, susivadinkite |
|---|
| 3p. | tesusivadinie, tesusivadina | tesusivadinie, tesusivadina |
|---|
|