/ru/
развести; разводить (руками)
/en/
(rankas) throw up one's arms ; (kalbant) gesticulate
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | skėsčioju | skėsčiojau | skėsčiodavau | skėsčiosiu |
| 2p.sg. | skėsčioji | skėsčiojai | skėsčiodavai | skėsčiosi |
| 3p.sg. | skėsčioja | skėsčiojo | skėsčiodavo | skėsčios |
| 1p.pl. | skėsčiojam, skėsčiojame | skėsčiojome, skėsčiojom | skėsčiodavom, skėsčiodavome | skėsčiosim, skėsčiosime |
| 2p.pl. | skėsčiojate, skėsčiojat | skėsčiojot, skėsčiojote | skėsčiodavot, skėsčiodavote | skėsčiosite, skėsčiosit |
| 3p.pl. | skėsčioja | skėsčiojo | skėsčiodavo | skėsčios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | skėsčiočiau | skėsčiotumėm, skėsčiotume, skėsčiotumėme |
| 2p. | skėsčiotum, skėsčiotumei | skėsčiotumėt, skėsčiotumėte |
| 3p. | skėsčiotų | skėsčiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | skėsčiokime, skėsčiokim | |
| 2p. | skėsčiok, skėsčioki | skėsčiokit, skėsčiokite |
| 3p. | teskėsčiojie, teskėsčioja | teskėsčioja, teskėsčiojie |