|
|
|
|
литовский словарь / daiktavardėti | |
daiktavardė́ti (daiktavardė́ja, daiktavardė́jo) gram. — субстантивироваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | daiktavardėju | daiktavardėjau | daiktavardėdavau | daiktavardėsiu |
|---|
| 2p.sg. | daiktavardėji | daiktavardėjai | daiktavardėdavai | daiktavardėsi |
|---|
| 3p.sg. | daiktavardėja | daiktavardėjo | daiktavardėdavo | daiktavardės |
|---|
| 1p.pl. | daiktavardėjame, daiktavardėjam | daiktavardėjome, daiktavardėjom | daiktavardėdavom, daiktavardėdavome | daiktavardėsim, daiktavardėsime |
|---|
| 2p.pl. | daiktavardėjate, daiktavardėjat | daiktavardėjot, daiktavardėjote | daiktavardėdavot, daiktavardėdavote | daiktavardėsit, daiktavardėsite |
|---|
| 3p.pl. | daiktavardėja | daiktavardėjo | daiktavardėdavo | daiktavardės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | daiktavardėčiau | daiktavardėtumėm, daiktavardėtume, daiktavardėtumėme |
|---|
| 2p. | daiktavardėtumei, daiktavardėtum | daiktavardėtumėte, daiktavardėtumėt |
|---|
| 3p. | daiktavardėtų | daiktavardėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | daiktavardėkim, daiktavardėkime |
|---|
| 2p. | daiktavardėki, daiktavardėk | daiktavardėkite, daiktavardėkit |
|---|
| 3p. | tedaiktavardėjie, tedaiktavardėja | tedaiktavardėjie, tedaiktavardėja |
|---|
|
