/en/
see off
/de/
verabschieden vt; hinausbegleiten vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išlydžiu | išlydėjau | išlydėdavau | išlydėsiu |
| 2p.sg. | išlydi | išlydėjai | išlydėdavai | išlydėsi |
| 3p.sg. | išlydi | išlydėjo | išlydėdavo | išlydės |
| 1p.pl. | išlydime, išlydim | išlydėjom, išlydėjome | išlydėdavom, išlydėdavome | išlydėsime, išlydėsim |
| 2p.pl. | išlydit, išlydite | išlydėjot, išlydėjote | išlydėdavote, išlydėdavot | išlydėsit, išlydėsite |
| 3p.pl. | išlydi | išlydėjo | išlydėdavo | išlydės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išlydėčiau | išlydėtumėme, išlydėtume, išlydėtumėm |
| 2p. | išlydėtumei, išlydėtum | išlydėtumėte, išlydėtumėt |
| 3p. | išlydėtų | išlydėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išlydėkim, išlydėkime | |
| 2p. | išlydėk, išlydėki | išlydėkite, išlydėkit |
| 3p. | teišlydi, teišlydie | teišlydie, teišlydi |