|
|
|
|
литовский словарь / keiksnoti | |
keiksnóti (keiksnója, keiksnójo) поругивать, ругать(ся)
/en/
(šiek tiek) swear/curse/abuse (a little)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | keblėju, keiksnoju | keblėjau, keiksnojau | keiksnodavau | keiksnosiu |
|---|
| 2p.sg. | keiksnoji, keblėji | keblėjai, keiksnojai | keiksnodavai | keiksnosi |
|---|
| 3p.sg. | keblėja, keiksnoja | keiksnojo, keblėjo | keiksnodavo | keiksnos |
|---|
| 1p.pl. | keblėjame, keblėjam, keiksnojam, keiksnojame | keiksnojom, keiksnojome, keblėjome, keblėjom | keiksnodavom, keiksnodavome | keiksnosime, keiksnosim |
|---|
| 2p.pl. | keblėjate, keblėjat, keiksnojate, keiksnojat | keblėjot, keiksnojote, keiksnojot, keblėjote | keiksnodavot, keiksnodavote | keiksnosit, keiksnosite |
|---|
| 3p.pl. | keiksnoja, keblėja | keiksnojo, keblėjo | keiksnodavo | keiksnos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | keiksnočiau | keiksnotume, keiksnotumėme, keiksnotumėm |
|---|
| 2p. | keiksnotumei, keiksnotum | keiksnotumėt, keiksnotumėte |
|---|
| 3p. | keiksnotų | keiksnotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | keiksnokim, keiksnokime |
|---|
| 2p. | keiksnok, keiksnoki | keiksnokite, keiksnokit |
|---|
| 3p. | tekeblėja, tekeblėjie, tekeiksnojie, tekeiksnoja | tekeiksnojie, tekeiksnoja, tekeblėjie, tekeblėja |
|---|
|
