|
|
|
|
литовский словарь / būdvardėti | |
būdvardė́ti (būdvardė́ja, būdvardė́jo) — адъектироваться
/en/
adjectivize
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | būdvardėju | būdvardėjau | būdvardėdavau | būdvardėsiu |
|---|
| 2p.sg. | būdvardėji | būdvardėjai | būdvardėdavai | būdvardėsi |
|---|
| 3p.sg. | būdvardėja | būdvardėjo | būdvardėdavo | būdvardės |
|---|
| 1p.pl. | būdvardėjam, būdvardėjame | būdvardėjome, būdvardėjom | būdvardėdavome, būdvardėdavom | būdvardėsime, būdvardėsim |
|---|
| 2p.pl. | būdvardėjat, būdvardėjate | būdvardėjot, būdvardėjote | būdvardėdavote, būdvardėdavot | būdvardėsite, būdvardėsit |
|---|
| 3p.pl. | būdvardėja | būdvardėjo | būdvardėdavo | būdvardės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | būdvardėčiau | būdvardėtume, būdvardėtumėm, būdvardėtumėme |
|---|
| 2p. | būdvardėtumei, būdvardėtum | būdvardėtumėte, būdvardėtumėt |
|---|
| 3p. | būdvardėtų | būdvardėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | būdvardėkime, būdvardėkim |
|---|
| 2p. | būdvardėk, būdvardėki | būdvardėkit, būdvardėkite |
|---|
| 3p. | tebūdvardėja, tebūdvardėjie | tebūdvardėja, tebūdvardėjie |
|---|
|
