|
|
|
|
литовский словарь / susikratyti | |
susikratýti (susikrãto, susikrãtė) džn. сотрясаться/сотрястись
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susikratau | susikračiau | susikratydavau | susikratysiu |
|---|
| 2p.sg. | susikratai | susikratei | susikratydavai | susikratysi |
|---|
| 3p.sg. | susikrato | susikratė | susikratydavo | susikratys |
|---|
| 1p.pl. | susikratome, susikratom | susikratėm, susikratėme | susikratydavome | susikratysime |
|---|
| 2p.pl. | susikratote | susikratėte, susikratėt | susikratydavote | susikratysite |
|---|
| 3p.pl. | susikrato | susikratė | susikratydavo | susikratys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susikratyčiau | susikratytumėme, susikratytume |
|---|
| 2p. | susikratytum, susikratytumei | susikratytumėte |
|---|
| 3p. | susikratytų | susikratytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susikratykime, susikratykim |
|---|
| 2p. | susikratyki, susikratyk | susikratykit, susikratykite |
|---|
| 3p. | tesusikrato, tesusikratai | tesusikratai, tesusikrato |
|---|
|
