|
|
|
|
литовский словарь / apsimetinėti | |
apsimetinė́ti (apsimetinė́ja, apsimetinė́jo) džn. mžb. притворяться, прикидываться, представляться
/ru/
притворяться; прикидываться; представляться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | apsimetinėju | apsimetinėjiau, apsimetinėjau | apsimetinėdavau | apsimetinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | apsimetinėji | apsimetinėjei, apsimetinėjai | apsimetinėdavai | apsimetinėsi |
|---|
| 3p.sg. | apsimetinėja | apsimetinėjė, apsimetinėjo | apsimetinėdavo | apsimetinės |
|---|
| 1p.pl. | apsimetinėjam, apsimetinėjame | apsimetinėjom, apsimetinėjome, apsimetinėjėm, apsimetinėjėme | apsimetinėdavome | apsimetinėsime |
|---|
| 2p.pl. | apsimetinėjate | apsimetinėjėte, apsimetinėjote, apsimetinėjot, apsimetinėjėt | apsimetinėdavote | apsimetinėsite |
|---|
| 3p.pl. | apsimetinėja | apsimetinėjo, apsimetinėjė | apsimetinėdavo | apsimetinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | apsimetinėčiau | apsimetinėtumėme, apsimetinėtume |
|---|
| 2p. | apsimetinėtumei, apsimetinėtum | apsimetinėtumėte |
|---|
| 3p. | apsimetinėtų | apsimetinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | apsimetinėkim, apsimetinėkime |
|---|
| 2p. | apsimetinėki, apsimetinėk | apsimetinėkite, apsimetinėkit |
|---|
| 3p. | teapsimetinėja, teapsimetinėjie | teapsimetinėja, teapsimetinėjie |
|---|
|
