|
|
|
|
литовский словарь / pravaikštinėti | |
pravaikštinė́ti (pravaikštinė́ja, pravaikštinė́jo) džn. прогулять/гулять
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pravaikštinėju | pravaikštinėjau | pravaikštinėdavau | pravaikštinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | pravaikštinėji | pravaikštinėjai | pravaikštinėdavai | pravaikštinėsi |
|---|
| 3p.sg. | pravaikštinėja | pravaikštinėjo | pravaikštinėdavo | pravaikštinės |
|---|
| 1p.pl. | pravaikštinėjame, pravaikštinėjam | pravaikštinėjome, pravaikštinėjom | pravaikštinėdavome, pravaikštinėdavom | pravaikštinėsim, pravaikštinėsime |
|---|
| 2p.pl. | pravaikštinėjat, pravaikštinėjate | pravaikštinėjot, pravaikštinėjote | pravaikštinėdavot, pravaikštinėdavote | pravaikštinėsite, pravaikštinėsit |
|---|
| 3p.pl. | pravaikštinėja | pravaikštinėjo | pravaikštinėdavo | pravaikštinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pravaikštinėčiau | pravaikštinėtume, pravaikštinėtumėm, pravaikštinėtumėme |
|---|
| 2p. | pravaikštinėtum, pravaikštinėtumei | pravaikštinėtumėt, pravaikštinėtumėte |
|---|
| 3p. | pravaikštinėtų | pravaikštinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pravaikštinėkime, pravaikštinėkim |
|---|
| 2p. | pravaikštinėk, pravaikštinėki | pravaikštinėkit, pravaikštinėkite |
|---|
| 3p. | tepravaikštinėjie, tepravaikštinėja | tepravaikštinėja, tepravaikštinėjie |
|---|
|
