|
|
|
|
литовский словарь / išsituokti | |
išsituõkti (išsituõkia, išsìtuokė) — развестись/ разводиться;
/en/
divorce, be divorced; su žmona (vyru) divorce one's wife (husband)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsituokiu | išsituokiau | išsituokdavau | išsituoksiu |
|---|
| 2p.sg. | išsituoki | išsituokei | išsituokdavai | išsituoksi |
|---|
| 3p.sg. | išsituokia | išsituokė | išsituokdavo | išsituoks |
|---|
| 1p.pl. | išsituokiame, išsituokiam | išsituokėm, išsituokėme | išsituokdavome | išsituoksime |
|---|
| 2p.pl. | išsituokiate | išsituokėt, išsituokėte | išsituokdavote | išsituoksite |
|---|
| 3p.pl. | išsituokia | išsituokė | išsituokdavo | išsituoks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsituokčiau | išsituoktumėme, išsituoktume |
|---|
| 2p. | išsituoktum, išsituoktumei | išsituoktumėte |
|---|
| 3p. | išsituoktų | išsituoktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsituokim, išsituokime |
|---|
| 2p. | išsituoki, išsituok | išsituokite, išsituokit |
|---|
| 3p. | teišsituokia, teišsituokie | teišsituokie, teišsituokia |
|---|
|
