|
|
|
|
литовский словарь / pasiaiškinti | |
pasiáiškinti (pasiáiškina, pasiáiškino) — объясниться/объясняться; дать/ давать объяснения
/en/
1. (išsiaiškinti) have it out (with); 2. (pasiteisinti) explain oneself; account (to smb for smth); pareikalauti call to account; jį paprašė dėl savo elgesio he has been asked to account for his conduct
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | pasiaiškinu | pasiaiškinau | pasiaiškindavau | pasiaiškinsiu |
|---|
| 2p.sg. | pasiaiškini | pasiaiškinai | pasiaiškindavai | pasiaiškinsi |
|---|
| 3p.sg. | pasiaiškina | pasiaiškino | pasiaiškindavo | pasiaiškins |
|---|
| 1p.pl. | pasiaiškiname, pasiaiškinam | pasiaiškinome, pasiaiškinom | pasiaiškindavome | pasiaiškinsime |
|---|
| 2p.pl. | pasiaiškinate | pasiaiškinote, pasiaiškinot | pasiaiškindavote | pasiaiškinsite |
|---|
| 3p.pl. | pasiaiškina | pasiaiškino | pasiaiškindavo | pasiaiškins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | pasiaiškinčiau | pasiaiškintumėme, pasiaiškintume |
|---|
| 2p. | pasiaiškintum, pasiaiškintumei | pasiaiškintumėte |
|---|
| 3p. | pasiaiškintų | pasiaiškintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | pasiaiškinkim, pasiaiškinkime |
|---|
| 2p. | pasiaiškink, pasiaiškinki | pasiaiškinkit, pasiaiškinkite |
|---|
| 3p. | tepasiaiškina, tepasiaiškinie | tepasiaiškina, tepasiaiškinie |
|---|
|
