|
|
|
|
литовский словарь / iškalbėti | |
iškalbė́ti (iškalba???, iškalbė́jo)
1. высказать/высказывать, рассказать/рассказывать;
2. (prikišti) выговаривать, сделать/делать выговор;
3. проговорить/говорить;
/en/
1. (viską išsakyti) tell, recount; 2. (kurį laiką) talk, speak (for some time); 3. (pajėgti kalbėti) be able to speak; 4. (prikišti) iškalbinėti
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškalbu | iškalbėjau | iškalbėdavau | iškalbėsiu |
|---|
| 2p.sg. | iškalbi | iškalbėjai | iškalbėdavai | iškalbėsi |
|---|
| 3p.sg. | iškalba | iškalbėjo | iškalbėdavo | iškalbės |
|---|
| 1p.pl. | iškalbame, iškalbam | iškalbėjome, iškalbėjom | iškalbėdavom, iškalbėdavome | iškalbėsim, iškalbėsime |
|---|
| 2p.pl. | iškalbat, iškalbate | iškalbėjot, iškalbėjote | iškalbėdavote, iškalbėdavot | iškalbėsite, iškalbėsit |
|---|
| 3p.pl. | iškalba | iškalbėjo | iškalbėdavo | iškalbės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškalbėčiau | iškalbėtumėm, iškalbėtume, iškalbėtumėme |
|---|
| 2p. | iškalbėtum, iškalbėtumei | iškalbėtumėt, iškalbėtumėte |
|---|
| 3p. | iškalbėtų | iškalbėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškalbėkime, iškalbėkim |
|---|
| 2p. | iškalbėki, iškalbėk | iškalbėkit, iškalbėkite |
|---|
| 3p. | teiškalba, teiškalbie | teiškalba, teiškalbie |
|---|
|
