/ru/
омещаниваться
/en/
menk. become a Philistine
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | miesčionėju | miesčionėjau | miesčionėdavau | miesčionėsiu |
| 2p.sg. | miesčionėji | miesčionėjai | miesčionėdavai | miesčionėsi |
| 3p.sg. | miesčionėja | miesčionėjo | miesčionėdavo | miesčionės |
| 1p.pl. | miesčionėjame, miesčionėjam | miesčionėjome, miesčionėjom | miesčionėdavom, miesčionėdavome | miesčionėsim, miesčionėsime |
| 2p.pl. | miesčionėjat, miesčionėjate | miesčionėjot, miesčionėjote | miesčionėdavote, miesčionėdavot | miesčionėsite, miesčionėsit |
| 3p.pl. | miesčionėja | miesčionėjo | miesčionėdavo | miesčionės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | miesčionėčiau | miesčionėtumėm, miesčionėtume, miesčionėtumėme |
| 2p. | miesčionėtumei, miesčionėtum | miesčionėtumėt, miesčionėtumėte |
| 3p. | miesčionėtų | miesčionėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | miesčionėkime, miesčionėkim | |
| 2p. | miesčionėk, miesčionėki | miesčionėkit, miesčionėkite |
| 3p. | temiesčionėjie, temiesčionėja | temiesčionėja, temiesčionėjie |