|
|
|
|
литовский словарь / nustatinėti | |
nustatinė́ti (nustatinė́ja, nustatinė́jo) džn.
1. устанавливать;
2. определять
/ru/
установливать; определять
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | nustatinėju | nustatinėjau | nustatinėdavau | nustatinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | nustatinėji | nustatinėjai | nustatinėdavai | nustatinėsi |
|---|
| 3p.sg. | nustatinėja | nustatinėjo | nustatinėdavo | nustatinės |
|---|
| 1p.pl. | nustatinėjam, nustatinėjame | nustatinėjom, nustatinėjome | nustatinėdavom, nustatinėdavome | nustatinėsime, nustatinėsim |
|---|
| 2p.pl. | nustatinėjat, nustatinėjate | nustatinėjot, nustatinėjote | nustatinėdavote, nustatinėdavot | nustatinėsit, nustatinėsite |
|---|
| 3p.pl. | nustatinėja | nustatinėjo | nustatinėdavo | nustatinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | nustatinėčiau | nustatinėtume, nustatinėtumėme, nustatinėtumėm |
|---|
| 2p. | nustatinėtumei, nustatinėtum | nustatinėtumėt, nustatinėtumėte |
|---|
| 3p. | nustatinėtų | nustatinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | nustatinėkim, nustatinėkime |
|---|
| 2p. | nustatinėk, nustatinėki | nustatinėkit, nustatinėkite |
|---|
| 3p. | tenustatinėja, tenustatinėjie | tenustatinėjie, tenustatinėja |
|---|
|
