/ru/
узнать, узнавать
/en/
1. (naujienas ir pan.) learn , get to know ; (išgirsti) hear; jis sužinojo daug naujo he learned much that was new (to him); aš ką tik sužinojau apie tai I have just heard about it ; 2. (išsiaiškinti) find out
/de/
erfahren* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | sužinau | sužinojau | sužinodavau | sužinosiu |
| 2p.sg. | sužinai | sužinojai | sužinodavai | sužinosi |
| 3p.sg. | sužino | sužinojo | sužinodavo | sužinos |
| 1p.pl. | sužinom, sužinome | sužinojom, sužinojome | sužinodavome, sužinodavom | sužinosime, sužinosim |
| 2p.pl. | sužinote, sužinot | sužinojote, sužinojot | sužinodavot, sužinodavote | sužinosit, sužinosite |
| 3p.pl. | sužino | sužinojo | sužinodavo | sužinos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sužinočiau | sužinotume, sužinotumėme, sužinotumėm |
| 2p. | sužinotumei, sužinotum | sužinotumėt, sužinotumėte |
| 3p. | sužinotų | sužinotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | sužinokim, sužinokime | |
| 2p. | sužinok, sužinoki | sužinokite, sužinokit |
| 3p. | tesužino, tesužinai | tesužino, tesužinai |