/ru/
мять (металл); плющить
/en/
crush; squash
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | gniužinu | gniužinau | gniužindavau | gniužinsiu |
| 2p.sg. | gniužini | gniužinai | gniužindavai | gniužinsi |
| 3p.sg. | gniužina | gniužino | gniužindavo | gniužins |
| 1p.pl. | gniužinam, gniužiname | gniužinom, gniužinome | gniužindavom, gniužindavome | gniužinsime, gniužinsim |
| 2p.pl. | gniužinat, gniužinate | gniužinote, gniužinot | gniužindavote, gniužindavot | gniužinsit, gniužinsite |
| 3p.pl. | gniužina | gniužino | gniužindavo | gniužins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gniužinčiau | gniužintumėm, gniužintume, gniužintumėme |
| 2p. | gniužintumei, gniužintum | gniužintumėt, gniužintumėte |
| 3p. | gniužintų | gniužintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | gniužinkim, gniužinkime | |
| 2p. | gniužink, gniužinki | gniužinkit, gniužinkite |
| 3p. | tegniužina, tegniužinie | tegniužinie, tegniužina |