|
|
|
|
литовский словарь / išbrizginti | |
išbrìzginti (išbrìzgina, išbrìzgino) prž.
1. растрепать/растрёпывать, раздёргать/раздёргивать;
2. притупить/протуплять
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbrizginu | išbrizginau | išbrizgindavau | išbrizginsiu |
|---|
| 2p.sg. | išbrizgini | išbrizginai | išbrizgindavai | išbrizginsi |
|---|
| 3p.sg. | išbrizgina | išbrizgino | išbrizgindavo | išbrizgins |
|---|
| 1p.pl. | išbrizginame, išbrizginam | išbrizginom, išbrizginome | išbrizgindavome, išbrizgindavom | išbrizginsime, išbrizginsim |
|---|
| 2p.pl. | išbrizginate, išbrizginat | išbrizginot, išbrizginote | išbrizgindavot, išbrizgindavote | išbrizginsit, išbrizginsite |
|---|
| 3p.pl. | išbrizgina | išbrizgino | išbrizgindavo | išbrizgins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbrizginčiau | išbrizgintumėme, išbrizgintumėm, išbrizgintume |
|---|
| 2p. | išbrizgintumei, išbrizgintum | išbrizgintumėte, išbrizgintumėt |
|---|
| 3p. | išbrizgintų | išbrizgintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbrizginkime, išbrizginkim |
|---|
| 2p. | išbrizgink, išbrizginki | išbrizginkite, išbrizginkit |
|---|
| 3p. | teišbrizginie, teišbrizgina | teišbrizgina, teišbrizginie |
|---|
|
