|
литовский словарь / iškarti | |
iškárti (ìškaria, iškórė)
1. (iškabinti) вывесить/ вывешивать;
2. (iškišti) высунуть/высовывать;
lãksto liežùvį iškóręs — бегает высунув язык;
3. перевешать;
i. visùs niekšùs — перевешать всех негодяев
/en/
hang out.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškarau, iškąru, iškariu | iškoriau, iškarau | iškardavau | iškarsiu |
|---|
| 2p.sg. | iškarai, iškąri, iškari | iškorei, iškarai | iškardavai | iškarsi |
|---|
| 3p.sg. | iškąra, iškaro, iškaria | iškorė, iškaro | iškardavo | iškars |
|---|
| 1p.pl. | iškariam, iškąrame, iškariame, iškarom, iškarome, iškąram | iškarom, iškarome, iškorėm, iškorėme | iškardavom, iškardavome | iškarsim, iškarsime |
|---|
| 2p.pl. | iškarote, iškarot, iškąrat, iškąrate, iškariat, iškariate | iškarote, iškarot, iškorėte, iškorėt | iškardavote, iškardavot | iškarsite, iškarsit |
|---|
| 3p.pl. | iškaria, iškąra, iškaro | iškaro, iškorė | iškardavo | iškars |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškarčiau | iškartumėm, iškartume, iškartumėme |
|---|
| 2p. | iškartumei, iškartum | iškartumėte, iškartumėt |
|---|
| 3p. | iškartų | iškartų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškarkime, iškarkim |
|---|
| 2p. | iškark, iškarki | iškarkit, iškarkite |
|---|
| 3p. | teiškaria, teiškarie, teiškarai, teiškąra, teiškąrie, teiškaro | teiškąrie, teiškaro, teiškarie, teiškaria, teiškarai, teiškąra |
|---|
|
