|
|
|
|
литовский словарь / susiskirstyti | |
susiskìrstyti (susiskìrsto, susiskìrstė) — распределиться/распределяться, разделиться/разделяться, разбиться/разбиваться;
susiskìrstyti grùpėmis — распределиться [разделиться] на группы [по группам]
/en/
be divided/distributed; (suskilti) break/split up (into)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susiskirstau | susiskirsčiau | susiskirstydavau | susiskirstysiu |
|---|
| 2p.sg. | susiskirstai | susiskirstei | susiskirstydavai | susiskirstysi |
|---|
| 3p.sg. | susiskirsto | susiskirstė | susiskirstydavo | susiskirstys |
|---|
| 1p.pl. | susiskirstome, susiskirstom | susiskirstėm, susiskirstėme | susiskirstydavome | susiskirstysime |
|---|
| 2p.pl. | susiskirstote | susiskirstėte, susiskirstėt | susiskirstydavote | susiskirstysite |
|---|
| 3p.pl. | susiskirsto | susiskirstė | susiskirstydavo | susiskirstys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susiskirstyčiau | susiskirstytume, susiskirstytumėme |
|---|
| 2p. | susiskirstytumei, susiskirstytum | susiskirstytumėte |
|---|
| 3p. | susiskirstytų | susiskirstytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susiskirstykime, susiskirstykim |
|---|
| 2p. | susiskirstyk, susiskirstyki | susiskirstykit, susiskirstykite |
|---|
| 3p. | tesusiskirsto, tesusiskirstai | tesusiskirstai, tesusiskirsto |
|---|
|
