/ru/
нюхать; чуять; обонять
/de/
(ką) riechen* vi (an D)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | uostau | uosčiau | uostydavau | uostysiu |
| 2p.sg. | uostai | uostei | uostydavai | uostysi |
| 3p.sg. | uosto | uostė | uostydavo | uostys |
| 1p.pl. | uostome, uostom | uostėme, uostėm | uostydavom, uostydavome | uostysim, uostysime |
| 2p.pl. | uostote, uostot | uostėt, uostėte | uostydavot, uostydavote | uostysite, uostysit |
| 3p.pl. | uosto | uostė | uostydavo | uostys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | uostyčiau | uostytume, uostytumėm, uostytumėme |
| 2p. | uostytum, uostytumei | uostytumėte, uostytumėt |
| 3p. | uostytų | uostytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | uostykime, uostykim | |
| 2p. | uostyk, uostyki | uostykit, uostykite |
| 3p. | teuostai, teuosto | teuosto, teuostai |