|
|
|
|
литовский словарь / susinaikinti | | susinaikìnti (susinaikìna, susinaikìno) — истребить/истреблять [уничтожить/ уничтожать] друг друга
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susinaikinu | susinaikinau | susinaikindavau | susinaikinsiu |
|---|
| 2p.sg. | susinaikini | susinaikinai | susinaikindavai | susinaikinsi |
|---|
| 3p.sg. | susinaikina | susinaikino | susinaikindavo | susinaikins |
|---|
| 1p.pl. | susinaikiname, susinaikinam | susinaikinom, susinaikinome | susinaikindavome | susinaikinsime |
|---|
| 2p.pl. | susinaikinate | susinaikinot, susinaikinote | susinaikindavote | susinaikinsite |
|---|
| 3p.pl. | susinaikina | susinaikino | susinaikindavo | susinaikins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susinaikinčiau | susinaikintumėme, susinaikintume |
|---|
| 2p. | susinaikintum, susinaikintumei | susinaikintumėte |
|---|
| 3p. | susinaikintų | susinaikintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susinaikinkim, susinaikinkime |
|---|
| 2p. | susinaikink, susinaikinki | susinaikinkite, susinaikinkit |
|---|
| 3p. | tesusinaikinie, tesusinaikina | tesusinaikina, tesusinaikinie |
|---|
|