/ru/
налакаться; напиваться (пьяным); нализаться; (у)тонуть
/en/
1. (apie katę, šunį) lap (a quantity of); 2. žr. prisilakti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prilaku | prilakiau | prilakdavau | prilaksiu |
| 2p.sg. | prilaki | prilakei | prilakdavai | prilaksi |
| 3p.sg. | prilaka | prilakė | prilakdavo | prilaks |
| 1p.pl. | prilakam, prilakame | prilakėm, prilakėme | prilakdavom, prilakdavome | prilaksime, prilaksim |
| 2p.pl. | prilakate, prilakat | prilakėte, prilakėt | prilakdavot, prilakdavote | prilaksite, prilaksit |
| 3p.pl. | prilaka | prilakė | prilakdavo | prilaks |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prilakčiau | prilaktume, prilaktumėm, prilaktumėme |
| 2p. | prilaktum, prilaktumei | prilaktumėte, prilaktumėt |
| 3p. | prilaktų | prilaktų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prilakime, prilakim | |
| 2p. | prilaki, prilak | prilakite, prilakit |
| 3p. | teprilaka, teprilakie | teprilakie, teprilaka |