/ru/
разматывать, развивать (нитки)
/en/
(virvę ir pan.) unwind; uncoil, untwist, undo; (ritę) unreel
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išvijoju | išvijojau | išvijodavau | išvijosiu |
| 2p.sg. | išvijoji | išvijojai | išvijodavai | išvijosi |
| 3p.sg. | išvijoja | išvijojo | išvijodavo | išvijos |
| 1p.pl. | išvijojam, išvijojame | išvijojom, išvijojome | išvijodavome, išvijodavom | išvijosime, išvijosim |
| 2p.pl. | išvijojate, išvijojat | išvijojote, išvijojot | išvijodavote, išvijodavot | išvijosit, išvijosite |
| 3p.pl. | išvijoja | išvijojo | išvijodavo | išvijos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvijočiau | išvijotume, išvijotumėme, išvijotumėm |
| 2p. | išvijotumei, išvijotum | išvijotumėt, išvijotumėte |
| 3p. | išvijotų | išvijotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išvijokim, išvijokime | |
| 2p. | išvijoki, išvijok | išvijokit, išvijokite |
| 3p. | teišvijojie, teišvijoja | teišvijojie, teišvijoja |