|
|
|
|
литовский словарь / provokuoti | |
provokúoti (provokúoja, provokãvo) — провоцировать
/en/
provoke
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | provokuoju | provokavau | provokuodavau | provokuosiu |
|---|
| 2p.sg. | provokuoji | provokavai | provokuodavai | provokuosi |
|---|
| 3p.sg. | provokuoja | provokavo | provokuodavo | provokuos |
|---|
| 1p.pl. | provokuojame, provokuojam | provokavome, provokavom | provokuodavom, provokuodavome | provokuosime, provokuosim |
|---|
| 2p.pl. | provokuojat, provokuojate | provokavot, provokavote | provokuodavot, provokuodavote | provokuosit, provokuosite |
|---|
| 3p.pl. | provokuoja | provokavo | provokuodavo | provokuos |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | provokuočiau | provokuotumėm, provokuotume, provokuotumėme |
|---|
| 2p. | provokuotum, provokuotumei | provokuotumėt, provokuotumėte |
|---|
| 3p. | provokuotų | provokuotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | provokuokim, provokuokime |
|---|
| 2p. | provokuoki, provokuok | provokuokite, provokuokit |
|---|
| 3p. | teprovokuoja, teprovokuojie | teprovokuoja, teprovokuojie |
|---|
|
