|
|
|
|
литовский словарь / priplūkti | |
priplū̃kti (priplū̃kia, priplūkė???)
1. (pribrukti linų) натрепать/трепать;
2. šnek. (primušti) прибить/ бить, избить/избивать, поколотить/колотить šnek.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | priplūkiu | priplūkiau | priplūkdavau | priplūksiu |
|---|
| 2p.sg. | priplūki | priplūkei | priplūkdavai | priplūksi |
|---|
| 3p.sg. | priplūkia | priplūkė | priplūkdavo | priplūks |
|---|
| 1p.pl. | priplūkiam, priplūkiame | priplūkėm, priplūkėme | priplūkdavome, priplūkdavom | priplūksim, priplūksime |
|---|
| 2p.pl. | priplūkiat, priplūkiate | priplūkėt, priplūkėte | priplūkdavote, priplūkdavot | priplūksite, priplūksit |
|---|
| 3p.pl. | priplūkia | priplūkė | priplūkdavo | priplūks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | priplūkčiau | priplūktume, priplūktumėme, priplūktumėm |
|---|
| 2p. | priplūktum, priplūktumei | priplūktumėt, priplūktumėte |
|---|
| 3p. | priplūktų | priplūktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | priplūkime, priplūkim |
|---|
| 2p. | priplūk, priplūki | priplūkite, priplūkit |
|---|
| 3p. | tepriplūkia, tepriplūkie | tepriplūkie, tepriplūkia |
|---|
|
