|
|
|
|
литовский словарь / išsipustyti | |
išsipustýti (išsipùsto, išsipùstė)
1. (išgaląsti) наточить/натачивать (себе);
2. šnek. (išsipuošti) нарядиться/наряжаться; разодеться
/en/
1. (padaryti aštrų) sharpen for oneself; (skustuvą) strop for oneself; (peilį ir pan.) grind; 2. šnek. (išsipuošti) dress up, smarten (oneself) up; array oneself (in)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsipustau | išsipusčiau | išsipustydavau | išsipustysiu |
|---|
| 2p.sg. | išsipustai | išsipustei | išsipustydavai | išsipustysi |
|---|
| 3p.sg. | išsipusto | išsipustė | išsipustydavo | išsipustys |
|---|
| 1p.pl. | išsipustome, išsipustom | išsipustėm, išsipustėme | išsipustydavome | išsipustysime |
|---|
| 2p.pl. | išsipustote | išsipustėt, išsipustėte | išsipustydavote | išsipustysite |
|---|
| 3p.pl. | išsipusto | išsipustė | išsipustydavo | išsipustys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsipustyčiau | išsipustytume, išsipustytumėme |
|---|
| 2p. | išsipustytumei, išsipustytum | išsipustytumėte |
|---|
| 3p. | išsipustytų | išsipustytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsipustykime, išsipustykim |
|---|
| 2p. | išsipustyki, išsipustyk | išsipustykite, išsipustykit |
|---|
| 3p. | teišsipustai, teišsipusto | teišsipustai, teišsipusto |
|---|
|
