|
|
|
|
литовский словарь / išgrabalioti | |
išgrabalióti (išgrabaliója, išgrabaliójo) выщупать/выщупывать, перещупать/перещупывать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išgrabalioju | išgrabaliojau | išgrabaliodavau | išgrabaliosiu |
|---|
| 2p.sg. | išgrabalioji | išgrabaliojai | išgrabaliodavai | išgrabaliosi |
|---|
| 3p.sg. | išgrabalioja | išgrabaliojo | išgrabaliodavo | išgrabalios |
|---|
| 1p.pl. | išgrabaliojame, išgrabaliojam | išgrabaliojome, išgrabaliojom | išgrabaliodavom, išgrabaliodavome | išgrabaliosime, išgrabaliosim |
|---|
| 2p.pl. | išgrabaliojat, išgrabaliojate | išgrabaliojot, išgrabaliojote | išgrabaliodavote, išgrabaliodavot | išgrabaliosite, išgrabaliosit |
|---|
| 3p.pl. | išgrabalioja | išgrabaliojo | išgrabaliodavo | išgrabalios |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išgrabaliočiau | išgrabaliotumėm, išgrabaliotume, išgrabaliotumėme |
|---|
| 2p. | išgrabaliotumei, išgrabaliotum | išgrabaliotumėt, išgrabaliotumėte |
|---|
| 3p. | išgrabaliotų | išgrabaliotų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išgrabaliokime, išgrabaliokim |
|---|
| 2p. | išgrabalioki, išgrabaliok | išgrabaliokit, išgrabaliokite |
|---|
| 3p. | teišgrabalioja, teišgrabaliojie | teišgrabalioja, teišgrabaliojie |
|---|
|
