|
|
|
|
литовский словарь / iščaižyti | |
iščáižyti (iščáižo, iščáižė) высечь/сечь, выстегать [отстегать]/стегать, отхлестать/отхлёстывать
/en/
flog; whip.
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iščaižau | iščaižiau | iščaižydavau | iščaižysiu |
|---|
| 2p.sg. | iščaižai | iščaižei | iščaižydavai | iščaižysi |
|---|
| 3p.sg. | iščaižo | iščaižė | iščaižydavo | iščaižys |
|---|
| 1p.pl. | iščaižome, iščaižom | iščaižėme, iščaižėm | iščaižydavom, iščaižydavome | iščaižysim, iščaižysime |
|---|
| 2p.pl. | iščaižote, iščaižot | iščaižėte, iščaižėt | iščaižydavote, iščaižydavot | iščaižysite, iščaižysit |
|---|
| 3p.pl. | iščaižo | iščaižė | iščaižydavo | iščaižys |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iščaižyčiau | iščaižytumėm, iščaižytume, iščaižytumėme |
|---|
| 2p. | iščaižytum, iščaižytumei | iščaižytumėt, iščaižytumėte |
|---|
| 3p. | iščaižytų | iščaižytų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iščaižykime, iščaižykim |
|---|
| 2p. | iščaižyki, iščaižyk | iščaižykit, iščaižykite |
|---|
| 3p. | teiščaižai, teiščaižo | teiščaižo, teiščaižai |
|---|
|
