/ru/
наломать; наламывать
/en/
break (off) (a quantity of)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prilaužau | prilaužiau | prilaužydavau | prilaužysiu |
| 2p.sg. | prilaužai | prilaužei | prilaužydavai | prilaužysi |
| 3p.sg. | prilaužo | prilaužė | prilaužydavo | prilaužys |
| 1p.pl. | prilaužom, prilaužome | prilaužėm, prilaužėme | prilaužydavom, prilaužydavome | prilaužysime, prilaužysim |
| 2p.pl. | prilaužot, prilaužote | prilaužėt, prilaužėte | prilaužydavot, prilaužydavote | prilaužysit, prilaužysite |
| 3p.pl. | prilaužo | prilaužė | prilaužydavo | prilaužys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prilaužyčiau | prilaužytumėme, prilaužytumėm, prilaužytume |
| 2p. | prilaužytum, prilaužytumei | prilaužytumėte, prilaužytumėt |
| 3p. | prilaužytų | prilaužytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prilaužykime, prilaužykim | |
| 2p. | prilaužyki, prilaužyk | prilaužykite, prilaužykit |
| 3p. | teprilaužo, teprilaužai | teprilaužo, teprilaužai |