|
|
|
|
литовский словарь / susimerkti | |
susimer̃kti (susimer̃kia, susìmerkė) намочить/намачивать себе [своё]
/en/
wink at each other
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | susimerkiu | susimerkiau | susimerkdavau | susimerksiu |
|---|
| 2p.sg. | susimerki | susimerkei | susimerkdavai | susimerksi |
|---|
| 3p.sg. | susimerkia | susimerkė | susimerkdavo | susimerks |
|---|
| 1p.pl. | susimerkiame, susimerkiam | susimerkėm, susimerkėme | susimerkdavome | susimerksime |
|---|
| 2p.pl. | susimerkiate | susimerkėte, susimerkėt | susimerkdavote | susimerksite |
|---|
| 3p.pl. | susimerkia | susimerkė | susimerkdavo | susimerks |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | susimerkčiau | susimerktumėme, susimerktume |
|---|
| 2p. | susimerktum, susimerktumei | susimerktumėte |
|---|
| 3p. | susimerktų | susimerktų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | susimerkime, susimerkim |
|---|
| 2p. | susimerki, susimerk | susimerkit, susimerkite |
|---|
| 3p. | tesusimerkie, tesusimerkia | tesusimerkie, tesusimerkia |
|---|
|
