/ru/
укорять; упрекать; натыкать
/en/
1. (prismaigstyti) stick in (a quantity of); 2. (priekaištauti kam dėl ko) reproach( smb with), upbraid (smb with), reprove (smb for); p. kam nerūpestingumą reproach smb with carelessness
/de/
(kam ką) vorwerfen* vt (j-m)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prikaišioju | prikaišiojau | prikaišiodavau | prikaišiosiu |
| 2p.sg. | prikaišioji | prikaišiojai | prikaišiodavai | prikaišiosi |
| 3p.sg. | prikaišioja | prikaišiojo | prikaišiodavo | prikaišios |
| 1p.pl. | prikaišiojame, prikaišiojam | prikaišiojom, prikaišiojome | prikaišiodavom, prikaišiodavome | prikaišiosim, prikaišiosime |
| 2p.pl. | prikaišiojate, prikaišiojat | prikaišiojote, prikaišiojot | prikaišiodavot, prikaišiodavote | prikaišiosit, prikaišiosite |
| 3p.pl. | prikaišioja | prikaišiojo | prikaišiodavo | prikaišios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikaišiočiau | prikaišiotumėm, prikaišiotume, prikaišiotumėme |
| 2p. | prikaišiotum, prikaišiotumei | prikaišiotumėte, prikaišiotumėt |
| 3p. | prikaišiotų | prikaišiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prikaišiokime, prikaišiokim | |
| 2p. | prikaišiok, prikaišioki | prikaišiokite, prikaišiokit |
| 3p. | teprikaišioja, teprikaišiojie | teprikaišiojie, teprikaišioja |